- kavaitinėti
- kavaitinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. 1. Kos45, Plv, J vaikščioti kaip apkvaitusiam, dvoklinėti, bastytis: Kogi kavaitinė́ji kaip be galvos! Ppl. Užsidek žiburį, ką čia patamsy kavaitinė́ji! Svn. Per visądien be jokio darbelio po mišką kavaitinė́jo Slm. Durnius kavaitinė́ja Kp. Ir ko po sodžių tep ilgai kavaitinė́ji? Kb. | Ko čia kavaitinėji (žiūrinėji, dairais), lyg pavogti norėtum Pnd. 2. niekus kalbėti; svaičioti, kliedėti: Kažin kas ar beišeis iš mūsų Petrioko, jau ir kavaitinė́ti pradeda! Žb. \ kavaitinėti; atkavaitinėti; nukavaitinėti; prakavaitinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.